- skvarbyti
- skvarbýti, skvar̃bo, skvar̃bė K, Š, Rtr; N, L, skvar̃byti, -ija (-yja [K]), -ijo (-yjo [K]) KŽ; CII244, MŽ, N iter. skverbti:
1. KBII176, BŽ132,564, NdŽ, Pn, Jd, Jrb Bulvas skvar̃bo, kas nemoka skusti J. Genys medį skvar̃bo J. Patrišo širdis, žiūrint, kaip jamui votį skvar̃bė J. Medelius laužė ir skvar̃bė, sulą leisdami rš.
2. Augalai skvarbo (aižo) akmenį šaknimis ir dirba iš jo purų dirvožemį rš. Tarakonai skvar̃bo duoną, t. y. graužia J. | prk.: Musės akis skvar̃bo (įkyriai lenda), negaliu užmigt Alk.
3. DŽ Skvarbýk sūrį Skr. Neskvarbýk duonos Jrb. Tuo su nagais kaip būrs lašinių šmotus nusitvėrė ir skvarbýdams ant torielių sumetė stukiais K.Donel. Žiūrėk, žąsys bulviukus skvar̃bo Snt. Neskvarbýk (nelaupyk) razinkų iš pyrago Skr.
4. DŽ, NdŽ, Šlu, Vad, Lnkv, Rm Laikas tą daržiuką prie kūtės skvarbýt agurkam Jnš. Paimk lopetą ir eik tabokai žemės skvarbýt Dl. Darže lysves skvar̃bo Jnš. Skvarbýti daržą su šake Trš. Skvarbė kastuvu velėnas rš.
5. Tu skvarbýk batvinius, aš kàsu Užv.
6. M.
7. tr. NdŽ smaigstyti lašiniais (kepsnį).
8. iter. skverbti 7: Nustok, neskvarbýk vaiko! Upt.
◊ akimìs skvarbýti su priekaištu, piktai žvilgčioti: Tėvas skvar̃bo ir skvar̃bo man akim, nė valgyt neduoda Ps.akìs skvarbýti1. DŽ1, Vv priekaištauti, gėdinti: Pasiimk tuos pinigus, kad man žmonės akìs neskvarbýtų Plv.2. neklausyti, prieštarauti: Dabar jau ir vaikai tėvams akis skvar̃bo, gero žodžio neduoda Trg.\ skvarbyti; apskvarbyti; atsiskvarbyti; įskvarbyti; išskvarbyti; nuskvarbyti; paskvarbyti; perskvarbyti; praskvarbyti; priskvarbyti; suskvarbyti
Dictionary of the Lithuanian Language.